Asmenybės tipai: 10 asmenybės tipų

Ar kada nors pastebėjote, kad tam tikrose situacijose reaguojate „kaip visada” – nors sau pažadate, kad šįkart bus kitaip? Kodėl vieni žmonės viską analizuoja, o kiti pirmiausia jaučia? Kodėl vieniems sunku pasakyti „ne”, o kitiems – parodyti savo jautrią pusę?

Kaip psichoterapeutė, per metus dirbdama su žmonėmis, pastebėjau, kad nors kiekvienas iš mūsų unikalus, egzistuoja pasikartojantys asmenybės modeliai – būdai, kuriais dar vaikystėje išmokome apsisaugoti nuo emocinio skausmo. Šiame straipsnyje trumpai pristatysiu 10 pagrindinių asmenybės tipų iš psichoanalitinės perspektyvos.

Kas yra asmenybės tipai? Aiškus apibrėžimas

Asmenybės tipas – tai pastovus mąstymo, jausenos ir elgesio modelis, kuris susiformuoja ankstyvoje vaikystėje kaip būdas apsisaugoti nuo emocinio skausmo ir prisitaikyti prie aplinkos.

Svarbu iš karto pasakyti: niekas nėra vien vienas tipas. Dažniausiai turime dominuojantį tipą ir keletą papildomų bruožų, o tai, kuris bruožas kada išryškėja, priklauso nuo situacijos ir santykių. Šie tipai nėra diagnozės – tai lęšiai, padedantys geriau suprasti save.

10 pagrindinių asmenybės tipų

1. Narcisistinė asmenybė

Narcisistinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas didybės ir savivertės trapumo derinys: išoriškai pasitikintis, o viduje – giliai nesaugus žmogus, kurio savivertė priklauso nuo kitų pripažinimo.

Toks žmogus stipriai reaguoja į kritiką, sunkiai priima savo netobulumą ir santykiuose dažnai orientuojasi į tai, ką kitas gali jam duoti, o ne į abipusį emocinį ryšį. Po išorine didybe dažniausiai slypi gėda ir baimė būti „nepakankamai geram”.

2. Obsesinė (perfekcionistinė) asmenybė

Obsesinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas stiprus kontrolės poreikis, perfekcionizmas ir polinkis jausmus analizuoti, o ne tiesiog juos patirti.

Toks žmogus jaučiasi saugiau mąstydamas nei jausdamas, laikosi griežtų vidinių taisyklių ir sunkiai toleruoja spontaniškumą ar netvarką – tiek aplinkoje, tiek santykiuose.

3. Isterinė (histrioninė) asmenybė

Isterinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas ryškus emocionalumas, poreikis būti pastebėtam ir nuolatinis dėmesio bei meilės patvirtinimo ieškojimas.

Emocijos kyla greitai ir intensyviai, santykiai idealizuojami, o baimė būti atstumtam dažnai slepiasi po dramatišku, žavingu paviršiumi.

4. Depresinė asmenybė

Depresinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas nuolatinis savikritiškumas, kaltės jausmas ir polinkis save nuvertinti bei stumtis į antrą planą.

Šis modelis dažnai formuojasi po ankstyvos netekties ar emocinio apleistumo patirties. Pyktis, užuot nukreiptas išorėn, dažniausiai nukreipiamas į save.

5. Priklausoma asmenybė

Priklausoma asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas stiprus poreikis, kad kiti priimtų sprendimus ir suteiktų saugumo jausmą.

Toks žmogus nepasitiki savo sprendimais, vengia konfliktų ir dažnai prisitaiko prie kito, kad tik nebūtų paliktas vienas. Vidinė jėga jaučiama kaip ateinanti iš išorės, o ne iš savęs.

6. Mazochistinė (savęs ribojanti) asmenybė

Mazochistinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas nesąmoningas polinkis sabotuoti savo laimę, tarsi kančia būtų vienintelė „pelnyta” būsena.

Sėkmė ar džiaugsmas gali kelti nerimą – „kai viskas per gerai, tikriausiai nutiks kažkas blogo”. Toks žmogus dažnai save aukoja dėl kitų, tikėdamasis, kad tai bus pastebėta ir įvertinta.

7. Paranojinė asmenybė

Paranojinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas nuolatinis budrumas, nepasitikėjimas kitais ir polinkis įžvelgti grėsmę net ten, kur jos realiai nėra.

Baimė ir pyktis, kurių sunku priimti savyje, dažnai projektuojami į aplinkinius – „ne aš bijau, o jie kelia pavojų”. Tai apsauginis, nors ir varginantis, mechanizmas.

8. Šizoidinė asmenybė

Šizoidinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas emocinis atsiribojimas nuo kitų kartu su turtingu, jautriu vidiniu pasauliu.

Toks žmogus trokšta ryšio, tačiau artumą suvokia kaip grėsmę savo tapatybei, todėl instinktyviai laiko distanciją – dažnai anksčiau, nei spėja būti atstumtas.

9. Ribinė (borderline) asmenybė

Ribinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas didelis emocijų intensyvumas, tapatybės nestabilumas ir stipri baimė būti apleistam.

Santykiai svyruoja tarp idealizavimo ir nuvertinimo, o vidinis pasaulis gali keistis nuo vilties iki nevilties per labai trumpą laiką. Po šia audra slypi gilus troškimas būti priimtam ir nepaliktam.

10. Psichopatinė asmenybė

Psichopatinė asmenybė – tai tipas, kuriam būdingas emocinis atsiribojimas nuo kitų, silpna sąžinės funkcija ir polinkis siekti naudos, nesigilinant į pasekmes kitiems.

Svarbu žinoti: psichopatija yra spektras, o dauguma jos bruožų turinčių žmonių niekada nesielgia pavojingai – jie tiesiog santykiuose orientuojasi į naudą, o ne į emocinį ryšį.

Kodėl verta pažinti savo asmenybės tipą?

Savęs pažinimas per šiuos modelius nėra apie etiketes – tai apie didesnę laisvę pasirinkti, o ne automatiškai reaguoti. Tai padeda:

• Atpažinti pasikartojančius elgesio modelius, kurie kartojasi santykiuose ar darbe.
• Suprasti, ko iš tiesų bijoma po išoriniu elgesiu (kontrolės, atstūmimo, artumo).
• Kurti sveikesnius santykius, nes suprantame, kodėl reaguojame taip, o ne kitaip.
• Augti be savęs teisimo – matant modelį kaip apsauginę strategiją, o ne charakterio ydą.

Svarbu atsiminti

Nė vienas asmenybės tipas nėra „geras” ar „blogas” – tai tiesiog skirtingi būdai naviguoti pasaulyje, kadaise padėję išgyventi. Dauguma žmonių yra kelių tipų derinys, o dominuojantis bruožas gali keistis priklausomai nuo situacijos ir gyvenimo etapo.

Šiuos modelius verta tyrinėti su smalsumu, o ne griežtu vertinimu. Pastebėjimas „štai kur mano modelis” jau savaime yra pirmasis žingsnis link didesnės laisvės rinktis, kaip reaguoti.

Jei jaučiate, kad norėtumėte giliau pažinti savo asmenybės modelius ir suprasti, kaip jie formuoja jūsų santykius bei sprendimus, tokias temas nuosekliai nagrinėjame ir psichologijos kursuose – jie padeda ne tik teoriškai suprasti, bet ir praktiškai pritaikyti šias įžvalgas savo kasdienybėje.

Baigiamoji mintis

Šie 10 tipų – tai ne dėžutės, į kurias reikia susidėlioti save ar kitus, o veidrodis, padedantis geriau suprasti, kodėl mylime, bijome ir reaguojame taip, kaip reaguojame.

Skaitydami šį straipsnį, kuriame iš aprašymų atpažinote dalį savęs? Ir svarbiausia – ar tas modelis jums vis dar tarnauja, ar jau metas jį šiek tiek paleisti?